Archive for the ‘Tekstai’ Category

Kuo joga patraukli šiuolaikiniam žmogui

Saturday, April 24th, 2010

Joga – viena seniausių dvasinio tobulėjimo sistemų, kurios išmintimi ir praktiniais metodais žmonės naudojasi jau keletą tūkstantmečių.

Kas gi yra joga? Pats žodis „joga“ kildinamas iš sanskrito kalbos žodžio „yug“, kuris reiškia „susijungimą“, arba susivienijimą, t.y. žmogaus ryšio su Kūrėju atstatymą. Skirtingai nuo Vakarų filosofinių sistemų ir tam tikrų religijų , kurių mokymo pagrindą sudaro teorinis moralės ir etikos ugdymas, joga pateikia dar ir laiko patikrintą išmintį, bei praktinius metodus, leidžiančius pasiekti mentalinę, emocinę ir dvasinę harmoniją.

Vakarų pasaulyje joga dažniausiai tapatinama su įvairių pozų praktikavimu, tačiau pozos tėra tik tie matomi konkretūs metodai, ištraukti iš tam tikros jogos sistemos (aštanga jogos sudedamosios dalies – hatha jogos) konteksto. Visgi reikia pripažinti, kad net ir šioje ribotoje formoje jogos metodai – pozos, praktikuojamos nuolat ir teisingai suteikia labai pozityvių pokyčių žmonių gyvenime. Šie teigiami pokyčiai vyksta iškarto keliuose lygmenyse:

  • fiziniame. Šiuolaikinis mokslas įrodė terapinį-gydomajį jogos pozų poveikį žmogui. Vis dažniau medikai, reabitologai rekomenduoja tam tikras jogos pozas kaip veiksmingą būdą tonizuoti kūną, atstatyti prarastą stuburo lankstumą, judrumą, sąnarių stiprumą, vystyti nusilpusią muskulatūrą po traumų. Rezultatai paprastai būna akivaizdūs, ir žmonės džiaugiasi pagerėjusia sveikata, sustiprėjusia širdimi, normalizuota kraujotaka, spaudimu, išsiplėtusiu plaučių tūriu, lanksčiu ir stipriu kūnu, žvalumu ir energija. Praktikuojant pozas ir taikant teisingą kvėpavimą kūnas valomas nuo toksinų, atpalaiduojamos nervinės galūnės, vystoma koncentracija, ilgaamžiškumas, sureguliuojamas optimalus kūno svoris. Atsižvelgus į šiuos pozityvius rezultatus, sąmoningesni žmonės pasirenka jogą vietoj sporto gimnastikos salėje, be to patraukli ir praktikos forma – pozos atliekamos ramiai, nelaužant, prisitaikant prie esamų kūno galimybių ir lankstumo, nes kiekvieną pozą galima atlikti adaptyviai, tačiau išlaikant kvėpavimą ir koncentraciją vis tiek gaunamas pozityvus terapinis pozos poveikis. Dėl šios priežasties joga tinkama tiek lankstesniam jaunimui, tiek ir vidutinio, bei senjorų amžiaus žmonėms. Pažymėtina ir tai, kad po jogos užsiėmimų pieno rugštis raumenyse nesikaupia, žmogus jaučiasi darbingas ir kupinas energijos, tuo tarpu po intensyvios sporto treniruotės jaučiamas išsekimas, ima skaudėti raumenis.
  • mentalinis lygmuo. Pozos yra proto suvaldymo jogos – Aštanga jogos integrali dalis, kurios tikslas yra nuraminti proto trikdžius, emocinį nestabilumą, išvalyti fizinį kūną nuo toksinų ir paruošti jį kaip laidininką intensyviems gyvybinės energijos srautams priimti. Tuomet dirbama su jausmų, pojūčių kontrole, kartu vystant proto sutelktumą ir koncentraciją. Kuomet proto netrikdo kūno įtampos, jausmai, pojūčiai ir emocijos, pasiekiama galimybė susitelkti ties viena mintimi ir išbūti taip ilgesnį laiką. Toks susitelkimas yra pirma meditacijos stadija. Ilgesnį laiką praktikuojant meditaciją pasiekiamas visiškas proto aiškumas, švara, ramybė. O šios būsenos yra labai geidžiamos kiekvieno žmogaus Vakarų pasaulyje, kuriame intensyvus darbas, nuolatinė įtampa, stresas, triukšmas ir nerimas yra nuolatiniai mūsų palydovai. Jogos praktika nuramina, stabilizuoja, sutelkia protą, vysto dėmesingumą ir stiprina gebėjimą koncentruotis tam tikra kryptimi ilgesį laiką. O tai reiškia, kad žmogus išlieka darbingas , nenukenčia darbo produktyvumas. Dėl šios priežasties darbdaviai Vakarų Europoje užsako privačias jogos pamokas darbuotojams, remia jogos abonementais. Šią praktiką jau pastebime ir Lietuvoje.
  • emocinis lygmuo. Darbo dienos metu jausdami įtampą žmonės patiria stresą, tampa sunku suvaldyti emocijas, nuotaikų kaitą. Praktikuojantys jogą žino būdus, kaip esant bet kur, net ir sėdint savo darbo vietoje atstatyti emocinį balansą – pvz. kaip kontroliuojant tam tikru būdu kvėpavimą galima nusiraminti, susitelkti, netgi „pasikrauti“ energijos, ar pailsėti. Joga išvysto galimybę pažinti savo kūną, žinoti kaip jis veikia, nuo ko priklauso viena, ar kita organizmo funkcija, kas įtakoja emocinį ir proto stabilumą, ir, tam tikroje situacijoje pasirinkus tinkamą metodą sugrąžinti savo kūną, emocinės ir mentalinės būklės pusiausvyrą, atstatyti gerą savijautą. Vadinasi joga suteikia įrankius ir galią pačiam žmogui pažinti save ir kontroliuoti savijautą, netampant inertiška situacijos auka. Nuolatinė jogos praktika ilgainiui suteikia tvirtą emocinį balansą ir išsivysto „imunitetas“ spontaniškoms, nekontroliuojamoms reakcijoms gyvenimiškose situacijose. O per meditaciją įgytas proto aiškumas leidžia suvokti įvykių priežastis neskaudinant savojo ego.
  • dvasinis lygmuo. Praktikuojant jogą palaipsniui įgyjamas gilesnis savęs pažinimas ne tik kaip fizinės būtybės, bet ir kaip dvasinės esybės, egzistuojančios už kūno, ar net laiko ribų. Tipinis pavyzdys galėtų būti patyrimas, kuomet žmogus, gulintis gilioje atsipalaidavimo būsenoje po pozų praktikos, staiga pasijunta kybąs virš kūno, matantis salę ir žmones joje iš viršaus ir pan. Tai atvejis, kurį gali patirti kiekvienas. Jis įrodo, kad žmogaus esybė nėra kūnas, o kūnas tėra „talpykla“ fizinėje materijoje. Intuityviai suvokus, ar atvėrus šią tiesą praktikų metu, žmonėms kyla noras pažinti save ir Visatą, savo galimybes, atskleisti savęs, kaip tikrosios kosminės būtybės potencialą tiesioginės patirties būdu. Kadangi kai kurios Vakaruose pripažintos tradicinės religijos akcentuoja iš principo tik dorovinį ugdymą, remiasi dogma ir vien tik įtikėjimu. Modernėjant visuomenei tai tampa nepriimtina. Sąmoningesni žmonės neretai jaučia, kad egzistuoja ir kita, transcendentinė, tiesiogiai patiriama ryšio su Kūrėju pusė, apie kurią nutylima. Tuo tarpu aštanga joga pateikia konkretų, laipsnišką, mokslišką metodą atverti savirealizaciją ir Kūrėjo pažinimą. Gera naujiena ta, kad nežiūrint kai kurių skirtumų tarp mūsų šalyje tradicinių Krikščioniškų religinių nuostatų ir jogos požiūrio (pvz. tokio kaip reinkarnacija, nedualistinis požiūris – mes Kūrėjo dalis, bet ne atskiri nuo jo individai), šios dvi sistemos puikiai „sugyvena“ kartu. Praktikuojant jogą visai nebūtina keisti savo religinių nuostatų – išpažįstama religija pvz. krikščionybė tampa etiniu-doroviniu ugdymu, o jogos praktikos – metodais, vedančiais į pažinimą. Tokiu būdu pradėjus praktikuoti jogą pasaulėžiūra nėra iš esmės „apverčiama“, ar pakeičiama, ji tiesiog išsiplečia, suvokiant gilesnes, universalias tiesas. Be to, plačiąja prasme bet kuri dvasinė praktika ir religijos yra joga, nes pagal šio žodžio prasmę tai yra būdai, ryšiui su Kūrėju (savo esme) užmegzti. Šiuo požiūriu visi praktikuojantys krikščionys, budistai ir t.t. yra jogai. Kiek tai yra priimtina tegu sprendžia skaitytojas, tačiau pažymėtina, kad jogos metodai ugdo sąmoningumą, nepriklausomą protą ir patirtį, bet nevaro žmogaus į nuolankumo, atgailos ir draudimų akligatvį. Kažkada Buda Šakjamunis yra pasakęs – „netikėkite tuo ką sakau vien todėl, kad aš taip sakau, patikrinkite patys“… Joga suteikia būdus šiam patikrinimui.

Manau pažvelgę į jogos praktiką ir įgyjamus pasikeitimus įvairiais aspektais, galime teigti, kad joga naudinga, tinkama ir pritaikoma šiuolaikiniam žmogui, kaip visapusiškas įrankis žmogaus būties pagerinimui. Pabaigai norėčiau pridurti: joga –Indijos dovana žmonijai. Būkime laisvi ir kurkime Rojų Žemėje suvokdami savo prigimtį it vystydami savąjį potencialą jogos pagalba.

Šambu aštanga vinjasa jogos mokyklos vadovas Andrius Adomaitis. (http://www.jogos-mokykla.lt)

Joga – ramybė, laimė, šviesa

Friday, October 6th, 2006

“Joga – ramybė, laimė, šviesa” – “Sveikatos ABC”, Nr. 10. (2006.10).

Studijoje „Shambu“ jogos paslapčių moko du mokytojai – Yva ir Andrius (pastaba: 2006 metų informacija, šiuo metu nebegalioja). Kaip sakė Yva, į jogos užsiėmimus žmonės ateina ieškodami dvasios ramybės. Atradę jogą, dauguma ima gilintis ir į jos filosofiją. Andriaus teigimu, joga nėra asketų kelias, tačiau norintiems tobulėti, jogos principai savaime tampa ir gyvenimo principais.

Dalinimasis žiniomis

Pirmoji Andriaus pažintis su nuosekliu jogos mokymu įvyko prieš septynerius metus. Iki to laiko jis domėjosi pažangiausiomis ne tik Rytų, bet ir Vakarų filosofijomis, bei praktikomis. Joga buvo atsirinkta kaip labai praktiškas ir moksliškas metodas žengiant į savęs realizaciją per fizines praktikas, darbą su protu, o kartu – sveikatą ir dvasinę ramybę.
Andriaus žodžiais, į jogą jie žvelgią plačiau. Ji nevertinama kaip ideologija ar pratimų sistema. Sumanę kurti jogos studiją, jie nesistengė pateikti Rytų „produkto“ Vakarams. Jogą atradę savo patirtimi, pamanė, kad ir kitiems būtų naudinga susipažinti su efektyviais metodais, kurie gali pagelbėti ir fizinei, ir dvasinei sveikatai.
Joga – senas mokslas, turintis daugybę metodų leidžiančių valdyti kūną ir protą. Gilinimasis į šį mokslą, paskatino Andrių tobulėti. Viena tobulėjimo dalių – pritaikyti žinias praktiškai, dalytis savo patirtimi. Tada ir ėmė burtis žmonių grupė, kuriems buvo priimtina tokia pati praktika, ilgainiui susikūrė jogos studija.

Joga leidžia naudotis asmenine patirtimi

Supažindindami su jogos filosofija, mokytojai pateikia universalius dalykus, nepriklausančius nei nuo religijos, ar kultūrinio paveldo. „Mano metodas, kurį stengiuosi perteikti žmonėms, visų pirma žmonių asmeninės patirties skatinimas, iš kurios gimsta vidiniai suvokimai, vedantys, esant norui, link dvasinio tobulėjimo“, – sakė Andrius. – Manau, kad žmonės vakarų šalyse yra jau pakankamai primaitinti įvairių dirbtinių idėjų, koncepcijų ir religijų, kurios šiais laikais yra atgyvenę. Matyt, žmonėms nebeįdomu vien teoriniai pasvaičiojimai, todėl jie atsigręžia į laiko išbandytus, praktiškus metodus. Jogos tikslas – leisti žmogui sutelkti dėmesį į save ir pažinti savo prigimtį per praktiką ir patirtį, o ne skatinti patirti laimę laikinuose išoriniuose džiaugsmuose. Laimė slypi mūsų viduje“. Kaip sakė Yva, kiekvienas pats sau galime būti šviesa, t.y. mokytis galime iš savęs pačių. Jogos mokslas leidžia to išmokti, skatina kiekvieną žmogų ieškoti galių savyje.

Joga gali tikti kiekvienam

Abejojantiems ar pavyks susitvarkyti su jogos studijoje skiriamomis užduotimis, Andrius sako, kad joga nėra absoliučiai vienintelis įmanomas kelias, kuriuo einant galima tobulėti, ar rasti išeitį iš konkrečios padėties individualiu atveju. Joga taip pat nėra panacėja nuo visų ligų ir psichinių krizių. „Tačiau jeigu žmogus nori ir jam leidžia fizinės galimybės, visa fizinė jogos praktika yra pritaikoma kiekvienam. Nėra stabilių pratimų – asanų – kurias privalu atlikti idealiai. Kiekvieną jų galima prisitaikyti individualiai, koncentruotis į save“, – sakė Yva. – „Visos asanos atliekamos susitelkus. Žmogus tarsi neria į savo vidų. Asanų metu koncentruojamasi į kvėpavimą, tempiamąją ar sukamąją vietą“. Jogoje didelis dėmesys skiriamas stuburo tvirtinimui, jo lankstumui, nervų atpalaidavimui, raumenų stiprinimui, vidaus organų veiklos reguliavimui. Gerėja endokrininės sistemos funkcijos. Būtent nuo šios sistemos priklauso žmogaus nervų veikla, sureguliuojamos emocijos.

Joga palanki atviriems žmonėms

Kaip sakė Andrius, fizinė ir dvasinė sveikata susiję. Hatha jogos pozos – darbas su kūnu ir jo energijomis – padeda fiziniame lygmenyje. Praktikos efektas daro įtaką sąmonei. Jeigu koncentruojamės, sutelkiame dėmesį į save, tuomet kalbame apie dvasinį darbą. Dvasinis augimas pasiekiamas išvalant kūną, nuraminant mintis, suvaldžius protą.
Ar visi sugeba pasinaudoti jogos galimybėmis? Andriaus žodžiais, vieni asanas vertina kaip alternatyvą sportui, kiti ateina nusiteikę gauti daugiau. Kuo žmogus atviresnis sau, jogos praktikai, tuo greičiau jis progresuos. Jeigu žmogus viską vertina materialiai fizinėje plotmėje, praeis daugiau laiko, kol jis ims jausti subtilius pokyčius, atras vidinę ramybę. Dažniausiai tai pajutusieji nebegali be to apsieiti. Siekia giliau panirti į jogos paslaptis. Tai nėra priklausomybė, sako Yva. Kiekvienas žmogus natūraliai linksta į savo ramybę, laimę, šviesą. Vos tai pajutęs, stengiasi toliau naudotis metodais, teikiančiais teigiamus dalykus. Nesvarbu apie ką kalbėtume. Pasirinkusieji jogą netrunka atrasti jos privalumus.

Joga ne asketų kelias

Ar į jogos studiją gali ateiti kiekvienas – daug dirbantis, nuolat skubantis, nemokantis ilsėtis, nesugebantis atsisakyti gyvenimo teikiamų linksmybių? Andriaus teigimu, joga nėra asketų kelias. Yra daug įžymių mokytojų, kurie buvo šeimų galvos, jiems buvo nesvetimi žemiški malonumai. Tačiau jie pasiekė dvasinių aukštumų.     Be abejo, joga atvira pasauliečiams. Kita vertus, norintiems intensyviai naudotis jogos metodais, norintiems tobulėti, jogos principai savaime tampa ir gyvenimo principais. Mokėti atsipalaiduoti, taisyklingai maitintis išmokstama palaipsniui.

Joga palaipsniui pakeičia įpročius

Ar jogai vegetarai? Yvos žodžiais, jogai rekomenduoja, kokį maistą derėtų valgyti, kuris padėtų praktikai. Ir šis maistas yra vegetarinis. Tačiau atėjusiems į jogos studiją neliepiama atsisakyti mėsos ar kitų įprastų maisto produktų. Tiesiog paaiškinama, kad konservuotas, rūkytas, riebus maistas, nesubalansuoti ar chemiškai apdoroti produktai teršia kūną, kas blogina bendrą savijautą, ilgainiui – ir sveikatą. Mitybos įpročiai formuojasi taip pat palaipsniui, jie kinta natūraliai.
„Mes nekreipiame itin didelio dėmesio į indiško skonio koloritą, tiesiog manome, kad žmogus turi maitintis tuo, kas auga jo aplinkoje, kas užauga mūsų žemėje. Yra tam tikri maisto produktai, kuriuos patariame vartoti. Visi jie turėtų būti kuo natūralesni, šviežesni“, – Yvai antrino Andrius. – „Tačiau kartais jogai gali išgerti ir taurę vyno, ar suvalgyti žuvies“.
Kiekviename praktikos etape, priklausomai nuo pasiekto kūno švarumo, natūraliai pasirenkamas ir maistas. Pradėjus mokytis jogos, sunkoka atsisakyti buvusių įpročių, nes tuomet organizmas patirs stiprų stresą, o tai nėra gerai. Ilgainiui organizmui valantis maistas taip pat švarėja, natūraliai pasirenkamas energiškai kokybiškesnis, nebesinori kadaise mėgiamų produktų.
Jau seniai įrodyta maisto svarba organizmui ir įtaka sveikatai. Atliekant asanas, išmokstama atpalaiduoti kūną, pašalinti sukauptas įtampas, padaryti lankstų stuburą. Tai lemia gerą savijautą, veikia mūsų nuotaiką. Vartojant organizmą palaikantį, bet jo neardantį maistą, suteikiame mūsų kūnui galimybę ilgiau išlikti darbingesniu ir energingesniu. O jeigu gerai jaučiamės – mūsų nuotaika pozityvesnė, keičiasi dvasinė būsena.

Joga gali išgydyti ir vėžį

Kokių konkrečių ligų ar negalavimų vedini į jogos studiją ateina žmonės, manantys, jog tik čia gali sulaukti pagalbos? Kaip sakė Yva, dažniausia bėda – stuburo išvaržos. „Gydytojams leidus lankyti jogos užsiėmimus, ne kartą įsitikinome asanų efektyvumu. Tempimo, atsipalaidavimo pratimais pasiekiame puikių rezultatų. Slanksteliai atsistoja į savo vietas“, – sakė Yva.
Anot Andriaus, su stuburo negalavimais atėję žmonės ilgainiui pamiršta apskritai jų turėję. Yra specifinių jogos technikų, padedančių išgydyti net vėžį. Nemažai žmonių yra tai patyrę, tačiau labai sunku įveikti susiklosčiusią nuomonę apie Vakarų mokslu pagrįsta vėžinių ligų gydymą. „Juk šiuolaikinė medicina gydo pasekmes. Jogos pagalba galima užkirsti kelią priežasčių susidarymui. Rytuose jau tūkstantmečius gyvuoja kūno priežiūros tradicijos. Jos pataria, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, kaip tobulinti kūną, puoselėti sveikatą, užkertant kelią ligoms. Štai Kinijoje vaikai vietoj mums įprasto fizinio lavinimo mokomi tai chi meno, kuris padeda formuotis augančiam organizmui, jį tonizuoja, didina lankstumą, gerina kraujotaką. O tai suteikia daugiau jėgų, pagerina nuotaiką, suteikia ilgaamžiškumo“, – sakė Andrius. – Lietuvoje nėra nei tokių tradicijų, nei tokių gilių žinių, nei aktyvaus Rytų sveikatos mokslų propagavimo. Atliekant jogos asanas nuosekliai, kiekvieną dieną, skiriant kad ir po 15-20 minučių, galima sulaukti ilgalaikės naudos”.

Atsipalaiduoti būtina

„Pas mus žmonės išmoksta atsipalaiduoti. Ne vienas iš pat pradžių net nemoka gulėti ramybės pozoje. Sakytume, kad dabartiniame pasaulyje atsipalaidavimas yra prabanga, tačiau tai tiesiog būtina“, – sakė Yva.
Anot Andriaus, atsipalaidavimas nėra elementarus suglebimas. Atsipalaiduoti taip pat reikia mokėti. Tai sunku pasiekti esant ydingai laikysenai, vidinėms fizinėms ir psichinėms įtampoms, netinkamai maitinantis ir pan. Tuomet organizme vyksta tam tikri pokyčiai, krinka nervai, o tai ir neleidžia atsipalaiduoti. Būtina nervų sistemą nuraminanti praktika, suteikianti galimybę kokybiškai atpalaiduoti save.

Apie Šambu aštanga jogos mokyklą daugiau informacijos rasite interneto tinklapyje www.jogos-mokykla.lt.