Kuo joga patraukli šiuolaikiniam žmogui

Joga – viena seniausių dvasinio tobulėjimo sistemų, kurios išmintimi ir praktiniais metodais žmonės naudojasi jau keletą tūkstantmečių.

Kas gi yra joga? Pats žodis „joga“ kildinamas iš sanskrito kalbos žodžio „yug“, kuris reiškia „susijungimą“, arba susivienijimą, t.y. žmogaus ryšio su Kūrėju atstatymą. Skirtingai nuo Vakarų filosofinių sistemų ir tam tikrų religijų , kurių mokymo pagrindą sudaro teorinis moralės ir etikos ugdymas, joga pateikia dar ir laiko patikrintą išmintį, bei praktinius metodus, leidžiančius pasiekti mentalinę, emocinę ir dvasinę harmoniją.

Vakarų pasaulyje joga dažniausiai tapatinama su įvairių pozų praktikavimu, tačiau pozos tėra tik tie matomi konkretūs metodai, ištraukti iš tam tikros jogos sistemos (aštanga jogos sudedamosios dalies – hatha jogos) konteksto. Visgi reikia pripažinti, kad net ir šioje ribotoje formoje jogos metodai – pozos, praktikuojamos nuolat ir teisingai suteikia labai pozityvių pokyčių žmonių gyvenime. Šie teigiami pokyčiai vyksta iškarto keliuose lygmenyse:

  • fiziniame. Šiuolaikinis mokslas įrodė terapinį-gydomajį jogos pozų poveikį žmogui. Vis dažniau medikai, reabitologai rekomenduoja tam tikras jogos pozas kaip veiksmingą būdą tonizuoti kūną, atstatyti prarastą stuburo lankstumą, judrumą, sąnarių stiprumą, vystyti nusilpusią muskulatūrą po traumų. Rezultatai paprastai būna akivaizdūs, ir žmonės džiaugiasi pagerėjusia sveikata, sustiprėjusia širdimi, normalizuota kraujotaka, spaudimu, išsiplėtusiu plaučių tūriu, lanksčiu ir stipriu kūnu, žvalumu ir energija. Praktikuojant pozas ir taikant teisingą kvėpavimą kūnas valomas nuo toksinų, atpalaiduojamos nervinės galūnės, vystoma koncentracija, ilgaamžiškumas, sureguliuojamas optimalus kūno svoris. Atsižvelgus į šiuos pozityvius rezultatus, sąmoningesni žmonės pasirenka jogą vietoj sporto gimnastikos salėje, be to patraukli ir praktikos forma – pozos atliekamos ramiai, nelaužant, prisitaikant prie esamų kūno galimybių ir lankstumo, nes kiekvieną pozą galima atlikti adaptyviai, tačiau išlaikant kvėpavimą ir koncentraciją vis tiek gaunamas pozityvus terapinis pozos poveikis. Dėl šios priežasties joga tinkama tiek lankstesniam jaunimui, tiek ir vidutinio, bei senjorų amžiaus žmonėms. Pažymėtina ir tai, kad po jogos užsiėmimų pieno rugštis raumenyse nesikaupia, žmogus jaučiasi darbingas ir kupinas energijos, tuo tarpu po intensyvios sporto treniruotės jaučiamas išsekimas, ima skaudėti raumenis.
  • mentalinis lygmuo. Pozos yra proto suvaldymo jogos – Aštanga jogos integrali dalis, kurios tikslas yra nuraminti proto trikdžius, emocinį nestabilumą, išvalyti fizinį kūną nuo toksinų ir paruošti jį kaip laidininką intensyviems gyvybinės energijos srautams priimti. Tuomet dirbama su jausmų, pojūčių kontrole, kartu vystant proto sutelktumą ir koncentraciją. Kuomet proto netrikdo kūno įtampos, jausmai, pojūčiai ir emocijos, pasiekiama galimybė susitelkti ties viena mintimi ir išbūti taip ilgesnį laiką. Toks susitelkimas yra pirma meditacijos stadija. Ilgesnį laiką praktikuojant meditaciją pasiekiamas visiškas proto aiškumas, švara, ramybė. O šios būsenos yra labai geidžiamos kiekvieno žmogaus Vakarų pasaulyje, kuriame intensyvus darbas, nuolatinė įtampa, stresas, triukšmas ir nerimas yra nuolatiniai mūsų palydovai. Jogos praktika nuramina, stabilizuoja, sutelkia protą, vysto dėmesingumą ir stiprina gebėjimą koncentruotis tam tikra kryptimi ilgesį laiką. O tai reiškia, kad žmogus išlieka darbingas , nenukenčia darbo produktyvumas. Dėl šios priežasties darbdaviai Vakarų Europoje užsako privačias jogos pamokas darbuotojams, remia jogos abonementais. Šią praktiką jau pastebime ir Lietuvoje.
  • emocinis lygmuo. Darbo dienos metu jausdami įtampą žmonės patiria stresą, tampa sunku suvaldyti emocijas, nuotaikų kaitą. Praktikuojantys jogą žino būdus, kaip esant bet kur, net ir sėdint savo darbo vietoje atstatyti emocinį balansą – pvz. kaip kontroliuojant tam tikru būdu kvėpavimą galima nusiraminti, susitelkti, netgi „pasikrauti“ energijos, ar pailsėti. Joga išvysto galimybę pažinti savo kūną, žinoti kaip jis veikia, nuo ko priklauso viena, ar kita organizmo funkcija, kas įtakoja emocinį ir proto stabilumą, ir, tam tikroje situacijoje pasirinkus tinkamą metodą sugrąžinti savo kūną, emocinės ir mentalinės būklės pusiausvyrą, atstatyti gerą savijautą. Vadinasi joga suteikia įrankius ir galią pačiam žmogui pažinti save ir kontroliuoti savijautą, netampant inertiška situacijos auka. Nuolatinė jogos praktika ilgainiui suteikia tvirtą emocinį balansą ir išsivysto „imunitetas“ spontaniškoms, nekontroliuojamoms reakcijoms gyvenimiškose situacijose. O per meditaciją įgytas proto aiškumas leidžia suvokti įvykių priežastis neskaudinant savojo ego.
  • dvasinis lygmuo. Praktikuojant jogą palaipsniui įgyjamas gilesnis savęs pažinimas ne tik kaip fizinės būtybės, bet ir kaip dvasinės esybės, egzistuojančios už kūno, ar net laiko ribų. Tipinis pavyzdys galėtų būti patyrimas, kuomet žmogus, gulintis gilioje atsipalaidavimo būsenoje po pozų praktikos, staiga pasijunta kybąs virš kūno, matantis salę ir žmones joje iš viršaus ir pan. Tai atvejis, kurį gali patirti kiekvienas. Jis įrodo, kad žmogaus esybė nėra kūnas, o kūnas tėra „talpykla“ fizinėje materijoje. Intuityviai suvokus, ar atvėrus šią tiesą praktikų metu, žmonėms kyla noras pažinti save ir Visatą, savo galimybes, atskleisti savęs, kaip tikrosios kosminės būtybės potencialą tiesioginės patirties būdu. Kadangi kai kurios Vakaruose pripažintos tradicinės religijos akcentuoja iš principo tik dorovinį ugdymą, remiasi dogma ir vien tik įtikėjimu. Modernėjant visuomenei tai tampa nepriimtina. Sąmoningesni žmonės neretai jaučia, kad egzistuoja ir kita, transcendentinė, tiesiogiai patiriama ryšio su Kūrėju pusė, apie kurią nutylima. Tuo tarpu aštanga joga pateikia konkretų, laipsnišką, mokslišką metodą atverti savirealizaciją ir Kūrėjo pažinimą. Gera naujiena ta, kad nežiūrint kai kurių skirtumų tarp mūsų šalyje tradicinių Krikščioniškų religinių nuostatų ir jogos požiūrio (pvz. tokio kaip reinkarnacija, nedualistinis požiūris – mes Kūrėjo dalis, bet ne atskiri nuo jo individai), šios dvi sistemos puikiai „sugyvena“ kartu. Praktikuojant jogą visai nebūtina keisti savo religinių nuostatų – išpažįstama religija pvz. krikščionybė tampa etiniu-doroviniu ugdymu, o jogos praktikos – metodais, vedančiais į pažinimą. Tokiu būdu pradėjus praktikuoti jogą pasaulėžiūra nėra iš esmės „apverčiama“, ar pakeičiama, ji tiesiog išsiplečia, suvokiant gilesnes, universalias tiesas. Be to, plačiąja prasme bet kuri dvasinė praktika ir religijos yra joga, nes pagal šio žodžio prasmę tai yra būdai, ryšiui su Kūrėju (savo esme) užmegzti. Šiuo požiūriu visi praktikuojantys krikščionys, budistai ir t.t. yra jogai. Kiek tai yra priimtina tegu sprendžia skaitytojas, tačiau pažymėtina, kad jogos metodai ugdo sąmoningumą, nepriklausomą protą ir patirtį, bet nevaro žmogaus į nuolankumo, atgailos ir draudimų akligatvį. Kažkada Buda Šakjamunis yra pasakęs – „netikėkite tuo ką sakau vien todėl, kad aš taip sakau, patikrinkite patys“… Joga suteikia būdus šiam patikrinimui.

Manau pažvelgę į jogos praktiką ir įgyjamus pasikeitimus įvairiais aspektais, galime teigti, kad joga naudinga, tinkama ir pritaikoma šiuolaikiniam žmogui, kaip visapusiškas įrankis žmogaus būties pagerinimui. Pabaigai norėčiau pridurti: joga –Indijos dovana žmonijai. Būkime laisvi ir kurkime Rojų Žemėje suvokdami savo prigimtį it vystydami savąjį potencialą jogos pagalba.

Šambu aštanga vinjasa jogos mokyklos vadovas Andrius Adomaitis. (http://www.jogos-mokykla.lt)

Tags: ,

Grįžti į naujienas

Atsiliepimai

  1. Edgaras:

    Masė žmonijos yra tarytum per prievartą įspraudę save į tramdomuosius marškinius, o kai taip yra, be galo sudėtinga jaustis laisvai, bet visuomet įmanoma – nėra padėties, be išeities. Jie varžo begalinę laisvę – mąstyti bet kokioje erdvėje. Dažnas žmogus net nesuvokia, kad yra supančiojęs save tramdomaisiais marškiniais ir sakosi jaučiantis laisvu, atsipalaidavusiu, ir sakosi taip, kad yra pats tuo įtikėjęs, kuomet jis toks nėra tvarus, nors reiškiasi priešingai. Didžioji žmonijos dalis net neturi laiko susipažinti su savuoju aš, kas aš esu, kokia kilmės priežastis, kur ir kokiu keliu aš einu, kas bus kai išeisiu, kur aš išeisiu ir panašiai. Turėdami visas galimybes, žmonijos dalis, lieka nesusipažinę net ir su šiais klausimais, o ką kalbėti apie atsakymus, kurie yra be galo, reikšmingi, bei neatsiejamai prasmingi. Užblokuoja mąstymą laisvą – mieliau pasirenka blogą energiją kaip liudesys, neapykantą, norą – didesnį už juos pačius. Tai nėra teisinga mano suvokimu, tuo labiau laisva. Pasiduodami blogai energijai, situacijoms, kurias susikuria patys, ir blogiausia – leidžiasi viso to užvaldomi. O viskas yra atvirkčšiai, tiesiog nereikia gyventi aukštyn kojomis, Tiesiog laisvai leisti sau nusimesti tramdomuosius marškinius. Kokia laisvė aplankytų juos tuomet, suvokimas apie sąvąjį aš nebūtų toks, kokį dalis žmonijos jautė iki tai. Atverti save sau – yra tikrasis savęs pažinimas. Tuomet jau tenka rinktis kryptį, kelią – savęs tobulinimui beribiam, kiek norima būti tobulam, pasinerti į neišmatuojamus sielos gylius – išsivalyti nuo blogu ydų, energijos, tam, kad jaustųsi skaidrūs lyg oras, lengvi kaip debesys, kurių šalininkas yra vėjas, kuris pats sau parenka kryptį, kuria ir skrieja, ir iš kurių krentantys sąmonės lašai pasiektu jų, naujojo – savojo aš, energiją – teigiamai veiktų tai, ką sugeria žemės vidaus paviršius, nuo tai jie save laisvai realizuotų, kur tinkami. Atvertų save nepatirtiems pojūčiams, būsenoms. Žmonijos raida nekintamai kinta. Vykstant procesui, kaskart atsiranda naujų savojo aš susivaržymų, neatmetu ir tai, jog taip pat atsiranda savojo aš laisvojo mąstymo – bet kokioje erdvėje pakopų. Visuomet žmonijai yra laisvė rinktis, jei tai, ju nevaržo išoriniai veiksniai.
    Tuštumą ir blogą energiją užpildo natūrali pozityvi pilnatvė, kuri atsiranda kažkokiu tai pavidalu, svarbu atsirinkti – kas yra kas, ir tada tuštuma – bloga energija, verčiasi į tikrąją pilnatvę. Būdamas su savimi žmogus atranda nemažai tiesų, daugumai jos yra teisingos pačio gyvenimo atžvilgiu. Kito požiuriu, jos yra menkos ir nereikšmingos, bet asmeniniu, pravartu suvokti tai, ką daugelis pamiršta.

  2. Lina Kusiene:

    Pati senai norėjau pradėti praktikuoti jogą. Tačiau neseniai pakliuvusi medžiaga mane sustabdė ir paskatino pasidomėti vis dėlto kas tai yra?
    O pasirodo,kad tai yra religijos (indujizmo)kertinė sudedamoji dalis. Ir tai mane pastumėjo pamastymams. Kaip tai atsitiko?
    O todėl ,kad vakariečiams ji pristatoma ,kaip savo aš(kuno+proto+dvasios visuma) išgelbėjimo programa.
    Tačiau tai tėra tik nesąžiningų tikslų pasėkmės vaisius,kadangi tai yra ištraukta iš konteksto.Tai yra padaryta sąmoningai.Nes kitaip vakariečiai taip masiškai nebūtu susidomėja joga jeigu būtų žinoje ,kad tai indujizmo religija.Tai kitos religijos sistemos dalis,kuri turi savo užduotį. Užtenka apsilankyti viename užsiėmime ir iškarto matosi visos sudedamosios dalys.
    Kuno paruošiamas numalšinant emocijas,po to seka atsipalaidavimas o tada diegiama informacija.
    Paklausite kaip? O gi vadinamos mantros.Na tikrai ne tėve mūsų.
    Čia aš buvau labiausiai pasipiktinusi.
    Isivaizduoite.
    Esate tikintis krikščionis(pasyvus kaip daugelis Lietuvoje),kaip žmogus esate pavargęs nuo kasdienių rūpesčių ir fizinių darbų.Nusprendžiat apsilankyti jogos užsiėmimuose dėl “sveikatos”.
    Pirmas užsiėmimas jūs nuosekliai darote ką jums sako jogos mokytojas. Visą tą sistemą: kūnas+protas+siela.
    Užsiėmimo gale jūs gulite atsipalaidavęs ir jogos mokytojas skaito arba gieda vadinamas mantras.Pasibaigus jūs pasijaučiate geriau pradedate įtikėti ir lankotės reguliariai. Taip pat kaip rikščionis einate į bažnyčia karts nuo karto.Ir kas gi gaunasi?
    Jus tikite,kad joga tai na pavadinkim metodas sustiprinti sveikata,bet tikrai net nenumanote ,kad tai kitos religijos dalis. Todėl net nepaklausiate šio klausimo savęs.
    Bet ar tai įmanoma, buti krikščioniu vienu metu ir praktikuoti kitą religiją?
    Jei būtu sąžiningai pristatyta kas yra joga vargu ar jūs ją pasirinktumėt.
    Pastudijavus paaiškėja daug įdomių detalių.
    Labai gaila ,kad vakariečiai iš esmės neišsiaiškine taip lengvai leido isišaknyti svetimai religijai. O tai jau tikrai labai pavojinga. Per kūną yra skverbiamasi į protą,per protą į dvasia ir vis sakoma ,kad tai sveikatos labui.
    Viena iš esmės supratau,kad jogos sėkmė vakaruose ,jog ji skleidžia neva suteiksianti sveikata.To dėl daugelis susidomi,nes kirtis buten buvo į tai.

    Pasirinkti galima teisingai tik tada, kai ištikro žinai kas tau yra siūloma.Jei tai yra padaryta pasinaudojant apgaule.Tai jau tikrai nėra tavo pasirinkimas.Tada tu tiesiog tampi įrankiu kituose rankose.

  3. admin:

    Atleiskite, o kokią jogos mokyklą/mokymą turėdama omenyje Jūs darote sekančias išvadas?

    Yra jogos mokyklų, kurios įpina apkarpytą metodą į Indijos kultūrinį kontekstą ir pavadina tai “klasikine joga”(tokia šiaip jau, neegzistuoja). Todėl tikėtina, kad gaunamos dviprasmybės, apie kurias Jūs šnekate.

    Šiuo atveju pažymėtina, kad – joga niekada nebuvo sveikatai, tai tiesiog naudingas pašalinis efektas. Kalbant apie jogos praktiką, mes kalbame apie sąmoningą suvoktą visapusišką fizinę-emocinę-mentalinę-energetinę transformaciją metodų pagalba, prisiimant atsakomybę už rezultatus. Bent jau aštanga vinjasa jogos mokykloje mes būtent tuo čia užsiimame. Jeigu Jums tinka šitas tikslas – kontekste lieka tik maksimaliai efektyvus ir neapkarpytas metodas, sistemingas darbas ir nieko daugiau. Tie, kam yra nuobodu, ar nori pasijusti bendruomenės dalimi veikiant “prasmingą” veiklą – egzistuoja pop jogos variantai su Indiškos egzotikos elementais. Kam smagus tik fizinis planas ir fizinė praktika be tikslumo ir metodo niuansų – sporto klubų “joga” yra geriausias pasirinkimas.

    Joga – yra empiriškai pasiekiama būsena, praktikuojant METODUS. Kultūrinis, etninis, religinis kontekstas čia visiskai nesvarbus ir išvis neturėtų būti siejamas su konkrečia praktika, kadangi yra taip, kaip yra, o ne taip kaip kažkas suformulavo dogmoje. O kaip yra – kiekvienas žmogus pajėgus pats PATIRTI, tam reikalingas sistemingas darbas su savimi ir tyrumas visai lygiais, tačiau rezultatas yra aiškumas…

    Papildymui: šiaip nėra tokio dalyko kaip induizmas, yra sanatana dharma. Joga yra viena iš 6 iš Indijos sąmoningo tobulėjimo sistemų, kuri remiasi Patandžalio jogos sutromis ir grindžiasi praktiniais metodais visų pirma. Indiškas dievų panteonas čia yra anapus konteksto visiškai, kadangi praktika nenumato dogmatikos ir užsiima proto išvalymu nuo vertinimų ir paviršutiniškos konceptualizacijos. Todėl jei minėtas pamaldumo/garbinimo elementas visgi egzistuoja kažkurios jogos mokyklos programoje – jie prasilenkia su adekvatumu. O vienintelis iš tų laikų išlikęs jogos praktikos metodas yra aštanga vinjasa joga. Visa kita yra nuotrupos ir jogos maišymas su Indijos filosofinėmis sistemomis, kas žiūrint istoriškai turbūt yra natūralu, turint omenyje gausų rašytinį ir idėjinį Indijos palikimą.

    Tuo tarpu, ar skaitėte šias mūsų pastabas: http://www.jogos-mokykla.lt/jogos-mokykla/trumpai-apie-joga/ ?

    P.S. Mes čia visi kriščionys, tačiau nesame susipriešinę su kitais požiūriais, ir kitiems nerekomenduojame to daryti – neperspektyvu 😉 … Žmonių sąmonė kas eilę metų plečiasi, platėja akiratis. O dogma nesikeičia ir palaipsniui pradeda nebeatitikti laikmečio, žmonių mąstymo, aktualijų ir mokslo atradimų… Atsakymus rasite savo viduje, o aiškėja jie su tiksliomis, pilnomis ir sistemingomis praktikomis. To Jums ir palinkėsiu.

    Ramybės ir džiaugsmo,
    -Andrius.

Dalyvauk diskusijoje