Posts Tagged ‘apie’

Kuo joga patraukli šiuolaikiniam žmogui

Saturday, April 24th, 2010

Joga – viena seniausių dvasinio tobulėjimo sistemų, kurios išmintimi ir praktiniais metodais žmonės naudojasi jau keletą tūkstantmečių.

Kas gi yra joga? Pats žodis „joga“ kildinamas iš sanskrito kalbos žodžio „yug“, kuris reiškia „susijungimą“, arba susivienijimą, t.y. žmogaus ryšio su Kūrėju atstatymą. Skirtingai nuo Vakarų filosofinių sistemų ir tam tikrų religijų , kurių mokymo pagrindą sudaro teorinis moralės ir etikos ugdymas, joga pateikia dar ir laiko patikrintą išmintį, bei praktinius metodus, leidžiančius pasiekti mentalinę, emocinę ir dvasinę harmoniją.

Vakarų pasaulyje joga dažniausiai tapatinama su įvairių pozų praktikavimu, tačiau pozos tėra tik tie matomi konkretūs metodai, ištraukti iš tam tikros jogos sistemos (aštanga jogos sudedamosios dalies – hatha jogos) konteksto. Visgi reikia pripažinti, kad net ir šioje ribotoje formoje jogos metodai – pozos, praktikuojamos nuolat ir teisingai suteikia labai pozityvių pokyčių žmonių gyvenime. Šie teigiami pokyčiai vyksta iškarto keliuose lygmenyse:

  • fiziniame. Šiuolaikinis mokslas įrodė terapinį-gydomajį jogos pozų poveikį žmogui. Vis dažniau medikai, reabitologai rekomenduoja tam tikras jogos pozas kaip veiksmingą būdą tonizuoti kūną, atstatyti prarastą stuburo lankstumą, judrumą, sąnarių stiprumą, vystyti nusilpusią muskulatūrą po traumų. Rezultatai paprastai būna akivaizdūs, ir žmonės džiaugiasi pagerėjusia sveikata, sustiprėjusia širdimi, normalizuota kraujotaka, spaudimu, išsiplėtusiu plaučių tūriu, lanksčiu ir stipriu kūnu, žvalumu ir energija. Praktikuojant pozas ir taikant teisingą kvėpavimą kūnas valomas nuo toksinų, atpalaiduojamos nervinės galūnės, vystoma koncentracija, ilgaamžiškumas, sureguliuojamas optimalus kūno svoris. Atsižvelgus į šiuos pozityvius rezultatus, sąmoningesni žmonės pasirenka jogą vietoj sporto gimnastikos salėje, be to patraukli ir praktikos forma – pozos atliekamos ramiai, nelaužant, prisitaikant prie esamų kūno galimybių ir lankstumo, nes kiekvieną pozą galima atlikti adaptyviai, tačiau išlaikant kvėpavimą ir koncentraciją vis tiek gaunamas pozityvus terapinis pozos poveikis. Dėl šios priežasties joga tinkama tiek lankstesniam jaunimui, tiek ir vidutinio, bei senjorų amžiaus žmonėms. Pažymėtina ir tai, kad po jogos užsiėmimų pieno rugštis raumenyse nesikaupia, žmogus jaučiasi darbingas ir kupinas energijos, tuo tarpu po intensyvios sporto treniruotės jaučiamas išsekimas, ima skaudėti raumenis.
  • mentalinis lygmuo. Pozos yra proto suvaldymo jogos – Aštanga jogos integrali dalis, kurios tikslas yra nuraminti proto trikdžius, emocinį nestabilumą, išvalyti fizinį kūną nuo toksinų ir paruošti jį kaip laidininką intensyviems gyvybinės energijos srautams priimti. Tuomet dirbama su jausmų, pojūčių kontrole, kartu vystant proto sutelktumą ir koncentraciją. Kuomet proto netrikdo kūno įtampos, jausmai, pojūčiai ir emocijos, pasiekiama galimybė susitelkti ties viena mintimi ir išbūti taip ilgesnį laiką. Toks susitelkimas yra pirma meditacijos stadija. Ilgesnį laiką praktikuojant meditaciją pasiekiamas visiškas proto aiškumas, švara, ramybė. O šios būsenos yra labai geidžiamos kiekvieno žmogaus Vakarų pasaulyje, kuriame intensyvus darbas, nuolatinė įtampa, stresas, triukšmas ir nerimas yra nuolatiniai mūsų palydovai. Jogos praktika nuramina, stabilizuoja, sutelkia protą, vysto dėmesingumą ir stiprina gebėjimą koncentruotis tam tikra kryptimi ilgesį laiką. O tai reiškia, kad žmogus išlieka darbingas , nenukenčia darbo produktyvumas. Dėl šios priežasties darbdaviai Vakarų Europoje užsako privačias jogos pamokas darbuotojams, remia jogos abonementais. Šią praktiką jau pastebime ir Lietuvoje.
  • emocinis lygmuo. Darbo dienos metu jausdami įtampą žmonės patiria stresą, tampa sunku suvaldyti emocijas, nuotaikų kaitą. Praktikuojantys jogą žino būdus, kaip esant bet kur, net ir sėdint savo darbo vietoje atstatyti emocinį balansą – pvz. kaip kontroliuojant tam tikru būdu kvėpavimą galima nusiraminti, susitelkti, netgi „pasikrauti“ energijos, ar pailsėti. Joga išvysto galimybę pažinti savo kūną, žinoti kaip jis veikia, nuo ko priklauso viena, ar kita organizmo funkcija, kas įtakoja emocinį ir proto stabilumą, ir, tam tikroje situacijoje pasirinkus tinkamą metodą sugrąžinti savo kūną, emocinės ir mentalinės būklės pusiausvyrą, atstatyti gerą savijautą. Vadinasi joga suteikia įrankius ir galią pačiam žmogui pažinti save ir kontroliuoti savijautą, netampant inertiška situacijos auka. Nuolatinė jogos praktika ilgainiui suteikia tvirtą emocinį balansą ir išsivysto „imunitetas“ spontaniškoms, nekontroliuojamoms reakcijoms gyvenimiškose situacijose. O per meditaciją įgytas proto aiškumas leidžia suvokti įvykių priežastis neskaudinant savojo ego.
  • dvasinis lygmuo. Praktikuojant jogą palaipsniui įgyjamas gilesnis savęs pažinimas ne tik kaip fizinės būtybės, bet ir kaip dvasinės esybės, egzistuojančios už kūno, ar net laiko ribų. Tipinis pavyzdys galėtų būti patyrimas, kuomet žmogus, gulintis gilioje atsipalaidavimo būsenoje po pozų praktikos, staiga pasijunta kybąs virš kūno, matantis salę ir žmones joje iš viršaus ir pan. Tai atvejis, kurį gali patirti kiekvienas. Jis įrodo, kad žmogaus esybė nėra kūnas, o kūnas tėra „talpykla“ fizinėje materijoje. Intuityviai suvokus, ar atvėrus šią tiesą praktikų metu, žmonėms kyla noras pažinti save ir Visatą, savo galimybes, atskleisti savęs, kaip tikrosios kosminės būtybės potencialą tiesioginės patirties būdu. Kadangi kai kurios Vakaruose pripažintos tradicinės religijos akcentuoja iš principo tik dorovinį ugdymą, remiasi dogma ir vien tik įtikėjimu. Modernėjant visuomenei tai tampa nepriimtina. Sąmoningesni žmonės neretai jaučia, kad egzistuoja ir kita, transcendentinė, tiesiogiai patiriama ryšio su Kūrėju pusė, apie kurią nutylima. Tuo tarpu aštanga joga pateikia konkretų, laipsnišką, mokslišką metodą atverti savirealizaciją ir Kūrėjo pažinimą. Gera naujiena ta, kad nežiūrint kai kurių skirtumų tarp mūsų šalyje tradicinių Krikščioniškų religinių nuostatų ir jogos požiūrio (pvz. tokio kaip reinkarnacija, nedualistinis požiūris – mes Kūrėjo dalis, bet ne atskiri nuo jo individai), šios dvi sistemos puikiai „sugyvena“ kartu. Praktikuojant jogą visai nebūtina keisti savo religinių nuostatų – išpažįstama religija pvz. krikščionybė tampa etiniu-doroviniu ugdymu, o jogos praktikos – metodais, vedančiais į pažinimą. Tokiu būdu pradėjus praktikuoti jogą pasaulėžiūra nėra iš esmės „apverčiama“, ar pakeičiama, ji tiesiog išsiplečia, suvokiant gilesnes, universalias tiesas. Be to, plačiąja prasme bet kuri dvasinė praktika ir religijos yra joga, nes pagal šio žodžio prasmę tai yra būdai, ryšiui su Kūrėju (savo esme) užmegzti. Šiuo požiūriu visi praktikuojantys krikščionys, budistai ir t.t. yra jogai. Kiek tai yra priimtina tegu sprendžia skaitytojas, tačiau pažymėtina, kad jogos metodai ugdo sąmoningumą, nepriklausomą protą ir patirtį, bet nevaro žmogaus į nuolankumo, atgailos ir draudimų akligatvį. Kažkada Buda Šakjamunis yra pasakęs – „netikėkite tuo ką sakau vien todėl, kad aš taip sakau, patikrinkite patys“… Joga suteikia būdus šiam patikrinimui.

Manau pažvelgę į jogos praktiką ir įgyjamus pasikeitimus įvairiais aspektais, galime teigti, kad joga naudinga, tinkama ir pritaikoma šiuolaikiniam žmogui, kaip visapusiškas įrankis žmogaus būties pagerinimui. Pabaigai norėčiau pridurti: joga –Indijos dovana žmonijai. Būkime laisvi ir kurkime Rojų Žemėje suvokdami savo prigimtį it vystydami savąjį potencialą jogos pagalba.

Šambu aštanga vinjasa jogos mokyklos vadovas Andrius Adomaitis. (http://www.jogos-mokykla.lt)